neatidirbsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatidirbsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatidirbsimas, mot. g. neatidirbsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatidirbsimas	neatidirbsimi	neatidirbsima	neatidirbsimos	neatidirbsima	-
kilm.	neatidirbsimo	neatidirbsimų	neatidirbsimos	neatidirbsimų	-	-
naud.	neatidirbsimam	neatidirbsimiems	neatidirbsimai	neatidirbsimoms	-	-
gal.	neatidirbsimą	neatidirbsimus	neatidirbsimą	neatidirbsimas	-	-
įnag.	neatidirbsimu	neatidirbsimais	neatidirbsima	neatidirbsimomis	-	-
viet.	neatidirbsimame	neatidirbsimuose	neatidirbsimoje	neatidirbsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatidirbsimasis	neatidirbsimieji	neatidirbsimoji	neatidirbsimosios	-	-
kilm.	neatidirbsimojo	neatidirbsimųjų	neatidirbsimosios	neatidirbsimųjų	-	-
naud.	neatidirbsimajam	neatidirbsimiesiems	neatidirbsimajai	neatidirbsimosioms	-	-
gal.	neatidirbsimąjį	neatidirbsimuosius	neatidirbsimąją	neatidirbsimąsias	-	-
įnag.	neatidirbsimuoju	neatidirbsimaisiais	neatidirbsimąja	neatidirbsimosiomis	-	-
viet.	neatidirbsimajame	neatidirbsimuosiuose	neatidirbsimojoje	neatidirbsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatidirbsimas, mot. g. neatidirbsima.
• Skiemenys: ne-a-ti-dirb-si-muo-ju

neatidirbsimuoju

1. tas, kurį neatidirbs

Etimologija

<= neatidirbti, neatidirba, neatidirbo <= ne- + atidirbti, atidirba, atidirbo <= ati- + dirbti, dirba, dirbo

---