neatidirbančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatidirbančiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatidirbantis, mot. g. neatidirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatidirbąs, neatidirbantis	neatidirbą, neatidirbantys	neatidirbanti	neatidirbančios	-	neatidirbą
kilm.	neatidirbančio	neatidirbančių	neatidirbančios	neatidirbančių	-	-
naud.	neatidirbančiam	neatidirbantiems, neatidirbantiem	neatidirbančiai	neatidirbančioms, neatidirbančiom	-	-
gal.	neatidirbantį	neatidirbančius	neatidirbančią	neatidirbančias	-	-
įnag.	neatidirbančiu	neatidirbančiais	neatidirbančia	neatidirbančiomis	-	-
viet.	neatidirbančiame, neatidirbančiam	neatidirbančiuose, neatidirbančiuos	neatidirbančioje, neatidirbančioj	neatidirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatidirbantysis	neatidirbantieji	neatidirbančioji	neatidirbančiosios	-	-
kilm.	neatidirbančiojo	neatidirbančiųjų	neatidirbančiosios	neatidirbančiųjų	-	-
naud.	neatidirbančiajam	neatidirbantiesiems	neatidirbančiajai	neatidirbančiosioms	-	-
gal.	neatidirbantįjį	neatidirbančiuosius	neatidirbančiąją	neatidirbančiąsias	-	-
įnag.	neatidirbančiuoju	neatidirbančiaisiais	neatidirbančiąja	neatidirbančiosiomis	-	-
viet.	neatidirbančiajame	neatidirbančiuosiuose	neatidirbančiojoje	neatidirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatidirbantis, mot. g. neatidirbanti.
• Skiemenys: ne-a-ti-dir-ban-čio-jo

neatidirbančiojo

1. tas, kuris neatidirba

Etimologija

<= neatidirbti, neatidirba, neatidirbo <= ne- + atidirbti, atidirba, atidirbo <= ati- + dirbti, dirba, dirbo

---