neatidirbėjų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neatidirbėjų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neatidirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatidirbėjas	neatidirbėjai
kilm.	neatidirbėjo	neatidirbėjų
naud.	neatidirbėjui	neatidirbėjams
gal.	neatidirbėją	neatidirbėjus
įnag.	neatidirbėju	neatidirbėjais
viet.	neatidirbėjuje	neatidirbėjuose
šauksm.	neatidirbėjau	neatidirbėjai

• Skiemenys: ne-a-ti-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. neatidirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neatidirbėja.

neatidirbėjų

1. tas, kuris neatidirba

Etimologija

<= neatidirbti, neatidirba, neatidirbo <= ne- + atidirbti, atidirba, atidirbo <= ati- + dirbti, dirba, dirbo

---

Daiktavardis

neatidirbėjų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neatidirbėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatidirbėja	neatidirbėjos
kilm.	neatidirbėjos	neatidirbėjų
naud.	neatidirbėjai	neatidirbėjoms
gal.	neatidirbėją	neatidirbėjas
įnag.	neatidirbėja	neatidirbėjomis
viet.	neatidirbėjoje	neatidirbėjose
šauksm.	neatidirbėja	neatidirbėjos

• Skiemenys: ne-a-ti-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. neatidirbėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neatidirbėjas.

neatidirbėjų

1. ta, kuri neatidirba

Etimologija

<= neatidirbti, neatidirba, neatidirbo <= ne- + atidirbti, atidirba, atidirbo <= ati- + dirbti, dirba, dirbo

---