neapvaišinusių

Taip pat žr.: neapvaišinusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvaišinusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvaišinęs, mot. g. neapvaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišinęs	neapvaišinę	neapvaišinusi, neapvaišinus	neapvaišinusios	-	neapvaišinę
kilm.	neapvaišinusio	neapvaišinusių	neapvaišinusios	neapvaišinusių	-	-
naud.	neapvaišinusiam	neapvaišinusiems	neapvaišinusiai	neapvaišinusioms	-	-
gal.	neapvaišinusį	neapvaišinusius	neapvaišinusią	neapvaišinusias	-	-
įnag.	neapvaišinusiu	neapvaišinusiais	neapvaišinusia	neapvaišinusiomis	-	-
viet.	neapvaišinusiame	neapvaišinusiuose	neapvaišinusioje	neapvaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišinusysis	neapvaišinusieji	neapvaišinusioji	neapvaišinusiosios	-	-
kilm.	neapvaišinusiojo	neapvaišinusiųjų	neapvaišinusiosios	neapvaišinusiųjų	-	-
naud.	neapvaišinusiajam	neapvaišinusiesiems	neapvaišinusiajai	neapvaišinusiosioms	-	-
gal.	neapvaišinusįjį	neapvaišinusiuosius	neapvaišinusiąją	neapvaišinusiąsias	-	-
įnag.	neapvaišinusiuoju	neapvaišinusiaisiais	neapvaišinusiąja	neapvaišinusiosiomis	-	-
viet.	neapvaišinusiajame	neapvaišinusiuosiuose	neapvaišinusiojoje	neapvaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvaišinęs, mot. g. neapvaišinusi.

neapvaišinusių

1. tas, kuris neapvaišino

Etimologija

<= neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino <= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---