neapvaišindavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvaišindavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvaišindavęs, mot. g. neapvaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišindavęs	neapvaišindavę	neapvaišindavusi, neapvaišindavus	neapvaišindavusios	-	neapvaišindavę
kilm.	neapvaišindavusio	neapvaišindavusių	neapvaišindavusios	neapvaišindavusių	-	-
naud.	neapvaišindavusiam	neapvaišindavusiems	neapvaišindavusiai	neapvaišindavusioms	-	-
gal.	neapvaišindavusį	neapvaišindavusius	neapvaišindavusią	neapvaišindavusias	-	-
įnag.	neapvaišindavusiu	neapvaišindavusiais	neapvaišindavusia	neapvaišindavusiomis	-	-
viet.	neapvaišindavusiame	neapvaišindavusiuose	neapvaišindavusioje	neapvaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišindavusysis	neapvaišindavusieji	neapvaišindavusioji	neapvaišindavusiosios	-	-
kilm.	neapvaišindavusiojo	neapvaišindavusiųjų	neapvaišindavusiosios	neapvaišindavusiųjų	-	-
naud.	neapvaišindavusiajam	neapvaišindavusiesiems	neapvaišindavusiajai	neapvaišindavusiosioms	-	-
gal.	neapvaišindavusįjį	neapvaišindavusiuosius	neapvaišindavusiąją	neapvaišindavusiąsias	-	-
įnag.	neapvaišindavusiuoju	neapvaišindavusiaisiais	neapvaišindavusiąja	neapvaišindavusiosiomis	-	-
viet.	neapvaišindavusiajame	neapvaišindavusiuosiuose	neapvaišindavusiojoje	neapvaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvaišindavęs, mot. g. neapvaišindavusi.

neapvaišindavusiajam

1. tas, kuris neapvaišindavo

Etimologija

<= neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino <= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---