neapvaišinančiąja

Taip pat žr.: neapvaišinančiąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvaišinančiąja (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvaišinantis, mot. g. neapvaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišinąs, neapvaišinantis	neapvaišiną, neapvaišinantys	neapvaišinanti	neapvaišinančios	-	neapvaišiną
kilm.	neapvaišinančio	neapvaišinančių	neapvaišinančios	neapvaišinančių	-	-
naud.	neapvaišinančiam	neapvaišinantiems, neapvaišinantiem	neapvaišinančiai	neapvaišinančioms, neapvaišinančiom	-	-
gal.	neapvaišinantį	neapvaišinančius	neapvaišinančią	neapvaišinančias	-	-
įnag.	neapvaišinančiu	neapvaišinančiais	neapvaišinančia	neapvaišinančiomis	-	-
viet.	neapvaišinančiame, neapvaišinančiam	neapvaišinančiuose, neapvaišinančiuos	neapvaišinančioje, neapvaišinančioj	neapvaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišinantysis	neapvaišinantieji	neapvaišinančioji	neapvaišinančiosios	-	-
kilm.	neapvaišinančiojo	neapvaišinančiųjų	neapvaišinančiosios	neapvaišinančiųjų	-	-
naud.	neapvaišinančiajam	neapvaišinantiesiems	neapvaišinančiajai	neapvaišinančiosioms	-	-
gal.	neapvaišinantįjį	neapvaišinančiuosius	neapvaišinančiąją	neapvaišinančiąsias	-	-
įnag.	neapvaišinančiuoju	neapvaišinančiaisiais	neapvaišinančiąja	neapvaišinančiosiomis	-	-
viet.	neapvaišinančiajame	neapvaišinančiuosiuose	neapvaišinančiojoje	neapvaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvaišinantis, mot. g. neapvaišinanti.

neapvaišinančiąja

1. ta, kuri neapvaišina

Etimologija

<= neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino <= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---