neapskolintam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapskolintam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapskolintas, mot. g. neapskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapskolintas	neapskolinti	neapskolinta	neapskolintos	neapskolinta	-
kilm.	neapskolinto	neapskolintų	neapskolintos	neapskolintų	-	-
naud.	neapskolintam	neapskolintiems	neapskolintai	neapskolintoms	-	-
gal.	neapskolintą	neapskolintus	neapskolintą	neapskolintas	-	-
įnag.	neapskolintu	neapskolintais	neapskolinta	neapskolintomis	-	-
viet.	neapskolintame	neapskolintuose	neapskolintoje	neapskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapskolintasis	neapskolintieji	neapskolintoji	neapskolintosios	-	-
kilm.	neapskolintojo	neapskolintųjų	neapskolintosios	neapskolintųjų	-	-
naud.	neapskolintajam	neapskolintiesiems	neapskolintajai	neapskolintosioms	-	-
gal.	neapskolintąjį	neapskolintuosius	neapskolintąją	neapskolintąsias	-	-
įnag.	neapskolintuoju	neapskolintaisiais	neapskolintąja	neapskolintosiomis	-	-
viet.	neapskolintajame	neapskolintuosiuose	neapskolintojoje	neapskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapskolintas, mot. g. neapskolinta.
• Skiemenys: ne-ap-sko-lin-tam

neapskolintam (ret.)

1. tas, kurį neapskolino

Etimologija

<= neapskolinti, neapskolina, neapskolino <= ne- + apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

---