neapskolinsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapskolinsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapskolinsimas, mot. g. neapskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapskolinsimas	neapskolinsimi	neapskolinsima	neapskolinsimos	neapskolinsima	-
kilm.	neapskolinsimo	neapskolinsimų	neapskolinsimos	neapskolinsimų	-	-
naud.	neapskolinsimam	neapskolinsimiems	neapskolinsimai	neapskolinsimoms	-	-
gal.	neapskolinsimą	neapskolinsimus	neapskolinsimą	neapskolinsimas	-	-
įnag.	neapskolinsimu	neapskolinsimais	neapskolinsima	neapskolinsimomis	-	-
viet.	neapskolinsimame	neapskolinsimuose	neapskolinsimoje	neapskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapskolinsimasis	neapskolinsimieji	neapskolinsimoji	neapskolinsimosios	-	-
kilm.	neapskolinsimojo	neapskolinsimųjų	neapskolinsimosios	neapskolinsimųjų	-	-
naud.	neapskolinsimajam	neapskolinsimiesiems	neapskolinsimajai	neapskolinsimosioms	-	-
gal.	neapskolinsimąjį	neapskolinsimuosius	neapskolinsimąją	neapskolinsimąsias	-	-
įnag.	neapskolinsimuoju	neapskolinsimaisiais	neapskolinsimąja	neapskolinsimosiomis	-	-
viet.	neapskolinsimajame	neapskolinsimuosiuose	neapskolinsimojoje	neapskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neapskolinsima.
• Skiemenys: ne-ap-sko-lin-si-mas

neapskolinsimas (ret.)

1. tas, kurį neapskolins

Etimologija

<= neapskolinti, neapskolina, neapskolino <= ne- + apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    neapskolinsimas: bendrai

apskolinsimas (lt)

Vertimai

  neapskolinsimas: bendrai

---