neapskolinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapskolinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapskolinantis, mot. g. neapskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapskolinąs, neapskolinantis	neapskoliną, neapskolinantys	neapskolinanti	neapskolinančios	-	neapskoliną
kilm.	neapskolinančio	neapskolinančių	neapskolinančios	neapskolinančių	-	-
naud.	neapskolinančiam	neapskolinantiems, neapskolinantiem	neapskolinančiai	neapskolinančioms, neapskolinančiom	-	-
gal.	neapskolinantį	neapskolinančius	neapskolinančią	neapskolinančias	-	-
įnag.	neapskolinančiu	neapskolinančiais	neapskolinančia	neapskolinančiomis	-	-
viet.	neapskolinančiame, neapskolinančiam	neapskolinančiuose, neapskolinančiuos	neapskolinančioje, neapskolinančioj	neapskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapskolinantysis	neapskolinantieji	neapskolinančioji	neapskolinančiosios	-	-
kilm.	neapskolinančiojo	neapskolinančiųjų	neapskolinančiosios	neapskolinančiųjų	-	-
naud.	neapskolinančiajam	neapskolinantiesiems	neapskolinančiajai	neapskolinančiosioms	-	-
gal.	neapskolinantįjį	neapskolinančiuosius	neapskolinančiąją	neapskolinančiąsias	-	-
įnag.	neapskolinančiuoju	neapskolinančiaisiais	neapskolinančiąja	neapskolinančiosiomis	-	-
viet.	neapskolinančiajame	neapskolinančiuosiuose	neapskolinančiojoje	neapskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapskolinantis, mot. g. neapskolinanti.
• Skiemenys: ne-ap-sko-li-nan-čių-jų

neapskolinančiųjų (ret.)

1. tas, kuris neapskolina

Etimologija

<= neapskolinti, neapskolina, neapskolino <= ne- + apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

---