neapskolinamam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapskolinamam (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapskolinamas, mot. g. neapskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapskolinamas	neapskolinami	neapskolinama	neapskolinamos	neapskolinama	-
kilm.	neapskolinamo	neapskolinamų	neapskolinamos	neapskolinamų	-	-
naud.	neapskolinamam	neapskolinamiems	neapskolinamai	neapskolinamoms	-	-
gal.	neapskolinamą	neapskolinamus	neapskolinamą	neapskolinamas	-	-
įnag.	neapskolinamu	neapskolinamais	neapskolinama	neapskolinamomis	-	-
viet.	neapskolinamame	neapskolinamuose	neapskolinamoje	neapskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapskolinamasis	neapskolinamieji	neapskolinamoji	neapskolinamosios	-	-
kilm.	neapskolinamojo	neapskolinamųjų	neapskolinamosios	neapskolinamųjų	-	-
naud.	neapskolinamajam	neapskolinamiesiems	neapskolinamajai	neapskolinamosioms	-	-
gal.	neapskolinamąjį	neapskolinamuosius	neapskolinamąją	neapskolinamąsias	-	-
įnag.	neapskolinamuoju	neapskolinamaisiais	neapskolinamąja	neapskolinamosiomis	-	-
viet.	neapskolinamajame	neapskolinamuosiuose	neapskolinamojoje	neapskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapskolinamas, mot. g. neapskolinama.
• Skiemenys: ne-ap-sko-li-na-mam

neapskolinamam (ret.)

1. tas, kurį neapskolina

Etimologija

<= neapskolinti, neapskolina, neapskolino <= ne- + apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

---