neapsivokusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsivokusiajam (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivokęs, mot. g. neapsivokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivokęs	neapsivokę	neapsivokusi, neapsivokus	neapsivokusios	-	neapsivokę
kilm.	neapsivokusio	neapsivokusių	neapsivokusios	neapsivokusių	-	-
naud.	neapsivokusiam	neapsivokusiems	neapsivokusiai	neapsivokusioms	-	-
gal.	neapsivokusį	neapsivokusius	neapsivokusią	neapsivokusias	-	-
įnag.	neapsivokusiu	neapsivokusiais	neapsivokusia	neapsivokusiomis	-	-
viet.	neapsivokusiame	neapsivokusiuose	neapsivokusioje	neapsivokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivokusysis	neapsivokusieji	neapsivokusioji	neapsivokusiosios	-	-
kilm.	neapsivokusiojo	neapsivokusiųjų	neapsivokusiosios	neapsivokusiųjų	-	-
naud.	neapsivokusiajam	neapsivokusiesiems	neapsivokusiajai	neapsivokusiosioms	-	-
gal.	neapsivokusįjį	neapsivokusiuosius	neapsivokusiąją	neapsivokusiąsias	-	-
įnag.	neapsivokusiuoju	neapsivokusiaisiais	neapsivokusiąja	neapsivokusiosiomis	-	-
viet.	neapsivokusiajame	neapsivokusiuosiuose	neapsivokusiojoje	neapsivokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivokęs, mot. g. neapsivokusi.
• Skiemenys: ne-ap-si-vo-ku-sia-jam

neapsivokusiajam

1. tas, kuris neapsivokė

Etimologija

<= neapsivokti, neapsivokia, neapsivokė <= ne- + apsivokti, apsivokia, apsivokė <= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---