neapsivoktinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsivoktinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivoktinas, mot. g. neapsivoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivoktinas	neapsivoktini	neapsivoktina	neapsivoktinos	neapsivoktina	-
kilm.	neapsivoktino	neapsivoktinų	neapsivoktinos	neapsivoktinų	-	-
naud.	neapsivoktinam	neapsivoktiniems	neapsivoktinai	neapsivoktinoms	-	-
gal.	neapsivoktiną	neapsivoktinus	neapsivoktiną	neapsivoktinas	-	-
įnag.	neapsivoktinu	neapsivoktinais	neapsivoktina	neapsivoktinomis	-	-
viet.	neapsivoktiname	neapsivoktinuose	neapsivoktinoje	neapsivoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivoktinasis	neapsivoktinieji	neapsivoktinoji	neapsivoktinosios	-	-
kilm.	neapsivoktinojo	neapsivoktinųjų	neapsivoktinosios	neapsivoktinųjų	-	-
naud.	neapsivoktinajam	neapsivoktiniesiems	neapsivoktinajai	neapsivoktinosioms	-	-
gal.	neapsivoktinąjį	neapsivoktinuosius	neapsivoktinąją	neapsivoktinąsias	-	-
įnag.	neapsivoktinuoju	neapsivoktinaisiais	neapsivoktinąja	neapsivoktinosiomis	-	-
viet.	neapsivoktinajame	neapsivoktinuosiuose	neapsivoktinojoje	neapsivoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivoktinas, mot. g. neapsivoktina.
• Skiemenys: ne-ap-si-vok-ti-nų-jų

neapsivoktinųjų

1. tas, dėl kurio reikia neapsivokti

Etimologija

<= neapsivokti, neapsivokia, neapsivokė <= ne- + apsivokti, apsivokia, apsivokė <= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---