neapsivokiamasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsivokiamasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivokiamas, mot. g. neapsivokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivokiamas	neapsivokiami	neapsivokiama	neapsivokiamos	neapsivokiama	-
kilm.	neapsivokiamo	neapsivokiamų	neapsivokiamos	neapsivokiamų	-	-
naud.	neapsivokiamam	neapsivokiamiems	neapsivokiamai	neapsivokiamoms	-	-
gal.	neapsivokiamą	neapsivokiamus	neapsivokiamą	neapsivokiamas	-	-
įnag.	neapsivokiamu	neapsivokiamais	neapsivokiama	neapsivokiamomis	-	-
viet.	neapsivokiamame	neapsivokiamuose	neapsivokiamoje	neapsivokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivokiamasis	neapsivokiamieji	neapsivokiamoji	neapsivokiamosios	-	-
kilm.	neapsivokiamojo	neapsivokiamųjų	neapsivokiamosios	neapsivokiamųjų	-	-
naud.	neapsivokiamajam	neapsivokiamiesiems	neapsivokiamajai	neapsivokiamosioms	-	-
gal.	neapsivokiamąjį	neapsivokiamuosius	neapsivokiamąją	neapsivokiamąsias	-	-
įnag.	neapsivokiamuoju	neapsivokiamaisiais	neapsivokiamąja	neapsivokiamosiomis	-	-
viet.	neapsivokiamajame	neapsivokiamuosiuose	neapsivokiamojoje	neapsivokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivokiamas, mot. g. neapsivokiama.
• Skiemenys: ne-ap-si-vo-kia-ma-sis

neapsivokiamasis

1. tas, kurį neapsivokia

Etimologija

<= neapsivokti, neapsivokia, neapsivokė <= ne- + apsivokti, apsivokia, apsivokė <= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---