neapsiskolinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsiskolinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsiskolinęs, mot. g. neapsiskolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsiskolinęs	neapsiskolinę	neapsiskolinusi, neapsiskolinus	neapsiskolinusios	-	neapsiskolinę
kilm.	neapsiskolinusio	neapsiskolinusių	neapsiskolinusios	neapsiskolinusių	-	-
naud.	neapsiskolinusiam	neapsiskolinusiems	neapsiskolinusiai	neapsiskolinusioms	-	-
gal.	neapsiskolinusį	neapsiskolinusius	neapsiskolinusią	neapsiskolinusias	-	-
įnag.	neapsiskolinusiu	neapsiskolinusiais	neapsiskolinusia	neapsiskolinusiomis	-	-
viet.	neapsiskolinusiame	neapsiskolinusiuose	neapsiskolinusioje	neapsiskolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsiskolinusysis	neapsiskolinusieji	neapsiskolinusioji	neapsiskolinusiosios	-	-
kilm.	neapsiskolinusiojo	neapsiskolinusiųjų	neapsiskolinusiosios	neapsiskolinusiųjų	-	-
naud.	neapsiskolinusiajam	neapsiskolinusiesiems	neapsiskolinusiajai	neapsiskolinusiosioms	-	-
gal.	neapsiskolinusįjį	neapsiskolinusiuosius	neapsiskolinusiąją	neapsiskolinusiąsias	-	-
įnag.	neapsiskolinusiuoju	neapsiskolinusiaisiais	neapsiskolinusiąja	neapsiskolinusiosiomis	-	-
viet.	neapsiskolinusiajame	neapsiskolinusiuosiuose	neapsiskolinusiojoje	neapsiskolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsiskolinęs, mot. g. neapsiskolinusi.
• Skiemenys: ne-ap-si-sko-li-nu-sių-jų

neapsiskolinusiųjų

1. tas, kuris neapsiskolino

Etimologija

<= neapsiskolinti, neapsiskolina, neapsiskolino <= ne- + apsiskolinti, apsiskolina, apsiskolino <= ap- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---