neapsinakvotinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsinakvotinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsinakvotinas, mot. g. neapsinakvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvotinas	neapsinakvotini	neapsinakvotina	neapsinakvotinos	neapsinakvotina	-
kilm.	neapsinakvotino	neapsinakvotinų	neapsinakvotinos	neapsinakvotinų	-	-
naud.	neapsinakvotinam	neapsinakvotiniems	neapsinakvotinai	neapsinakvotinoms	-	-
gal.	neapsinakvotiną	neapsinakvotinus	neapsinakvotiną	neapsinakvotinas	-	-
įnag.	neapsinakvotinu	neapsinakvotinais	neapsinakvotina	neapsinakvotinomis	-	-
viet.	neapsinakvotiname	neapsinakvotinuose	neapsinakvotinoje	neapsinakvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvotinasis	neapsinakvotinieji	neapsinakvotinoji	neapsinakvotinosios	-	-
kilm.	neapsinakvotinojo	neapsinakvotinųjų	neapsinakvotinosios	neapsinakvotinųjų	-	-
naud.	neapsinakvotinajam	neapsinakvotiniesiems	neapsinakvotinajai	neapsinakvotinosioms	-	-
gal.	neapsinakvotinąjį	neapsinakvotinuosius	neapsinakvotinąją	neapsinakvotinąsias	-	-
įnag.	neapsinakvotinuoju	neapsinakvotinaisiais	neapsinakvotinąja	neapsinakvotinosiomis	-	-
viet.	neapsinakvotinajame	neapsinakvotinuosiuose	neapsinakvotinojoje	neapsinakvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsinakvotinas, mot. g. neapsinakvotina.
• Skiemenys: ne-ap-si-nak-vo-ti-nuo-ju

neapsinakvotinuoju

1. tas, dėl kurio reikia neapsinakvoti

Etimologija

<= neapsinakvoti, neapsinakvoja, neapsinakvojo <= ne- + apsinakvoti, apsinakvoja, apsinakvojo <= ap- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---