neapsinakvojančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsinakvojančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsinakvojantis, mot. g. neapsinakvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvojąs, neapsinakvojantis	neapsinakvoją, neapsinakvojantys	neapsinakvojanti	neapsinakvojančios	-	neapsinakvoją
kilm.	neapsinakvojančio	neapsinakvojančių	neapsinakvojančios	neapsinakvojančių	-	-
naud.	neapsinakvojančiam	neapsinakvojantiems, neapsinakvojantiem	neapsinakvojančiai	neapsinakvojančioms, neapsinakvojančiom	-	-
gal.	neapsinakvojantį	neapsinakvojančius	neapsinakvojančią	neapsinakvojančias	-	-
įnag.	neapsinakvojančiu	neapsinakvojančiais	neapsinakvojančia	neapsinakvojančiomis	-	-
viet.	neapsinakvojančiame, neapsinakvojančiam	neapsinakvojančiuose, neapsinakvojančiuos	neapsinakvojančioje, neapsinakvojančioj	neapsinakvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvojantysis	neapsinakvojantieji	neapsinakvojančioji	neapsinakvojančiosios	-	-
kilm.	neapsinakvojančiojo	neapsinakvojančiųjų	neapsinakvojančiosios	neapsinakvojančiųjų	-	-
naud.	neapsinakvojančiajam	neapsinakvojantiesiems	neapsinakvojančiajai	neapsinakvojančiosioms	-	-
gal.	neapsinakvojantįjį	neapsinakvojančiuosius	neapsinakvojančiąją	neapsinakvojančiąsias	-	-
įnag.	neapsinakvojančiuoju	neapsinakvojančiaisiais	neapsinakvojančiąja	neapsinakvojančiosiomis	-	-
viet.	neapsinakvojančiajame	neapsinakvojančiuosiuose	neapsinakvojančiojoje	neapsinakvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsinakvojantis, mot. g. neapsinakvojanti.
• Skiemenys: ne-ap-si-nak-vo-jan-čiu

neapsinakvojančiu

1. tas, kuris neapsinakvoja

Etimologija

<= neapsinakvoti, neapsinakvoja, neapsinakvojo <= ne- + apsinakvoti, apsinakvoja, apsinakvojo <= ap- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---