neapsinakvodavusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsinakvodavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsinakvodavęs, mot. g. neapsinakvodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvodavęs	neapsinakvodavę	neapsinakvodavusi, neapsinakvodavus	neapsinakvodavusios	-	neapsinakvodavę
kilm.	neapsinakvodavusio	neapsinakvodavusių	neapsinakvodavusios	neapsinakvodavusių	-	-
naud.	neapsinakvodavusiam	neapsinakvodavusiems	neapsinakvodavusiai	neapsinakvodavusioms	-	-
gal.	neapsinakvodavusį	neapsinakvodavusius	neapsinakvodavusią	neapsinakvodavusias	-	-
įnag.	neapsinakvodavusiu	neapsinakvodavusiais	neapsinakvodavusia	neapsinakvodavusiomis	-	-
viet.	neapsinakvodavusiame	neapsinakvodavusiuose	neapsinakvodavusioje	neapsinakvodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvodavusysis	neapsinakvodavusieji	neapsinakvodavusioji	neapsinakvodavusiosios	-	-
kilm.	neapsinakvodavusiojo	neapsinakvodavusiųjų	neapsinakvodavusiosios	neapsinakvodavusiųjų	-	-
naud.	neapsinakvodavusiajam	neapsinakvodavusiesiems	neapsinakvodavusiajai	neapsinakvodavusiosioms	-	-
gal.	neapsinakvodavusįjį	neapsinakvodavusiuosius	neapsinakvodavusiąją	neapsinakvodavusiąsias	-	-
įnag.	neapsinakvodavusiuoju	neapsinakvodavusiaisiais	neapsinakvodavusiąja	neapsinakvodavusiosiomis	-	-
viet.	neapsinakvodavusiajame	neapsinakvodavusiuosiuose	neapsinakvodavusiojoje	neapsinakvodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsinakvodavęs, mot. g. neapsinakvodavusi.
• Skiemenys: ne-ap-si-nak-vo-da-vu-siu

neapsinakvodavusiu

1. tas, kuris neapsinakvodavo

Etimologija

<= neapsinakvoti, neapsinakvoja, neapsinakvojo <= ne- + apsinakvoti, apsinakvoja, apsinakvojo <= ap- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---