neapsigirdėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsigirdėtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsigirdėtinas, mot. g. neapsigirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigirdėtinas	neapsigirdėtini	neapsigirdėtina	neapsigirdėtinos	neapsigirdėtina	-
kilm.	neapsigirdėtino	neapsigirdėtinų	neapsigirdėtinos	neapsigirdėtinų	-	-
naud.	neapsigirdėtinam	neapsigirdėtiniems	neapsigirdėtinai	neapsigirdėtinoms	-	-
gal.	neapsigirdėtiną	neapsigirdėtinus	neapsigirdėtiną	neapsigirdėtinas	-	-
įnag.	neapsigirdėtinu	neapsigirdėtinais	neapsigirdėtina	neapsigirdėtinomis	-	-
viet.	neapsigirdėtiname	neapsigirdėtinuose	neapsigirdėtinoje	neapsigirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigirdėtinasis	neapsigirdėtinieji	neapsigirdėtinoji	neapsigirdėtinosios	-	-
kilm.	neapsigirdėtinojo	neapsigirdėtinųjų	neapsigirdėtinosios	neapsigirdėtinųjų	-	-
naud.	neapsigirdėtinajam	neapsigirdėtiniesiems	neapsigirdėtinajai	neapsigirdėtinosioms	-	-
gal.	neapsigirdėtinąjį	neapsigirdėtinuosius	neapsigirdėtinąją	neapsigirdėtinąsias	-	-
įnag.	neapsigirdėtinuoju	neapsigirdėtinaisiais	neapsigirdėtinąja	neapsigirdėtinosiomis	-	-
viet.	neapsigirdėtinajame	neapsigirdėtinuosiuose	neapsigirdėtinojoje	neapsigirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsigirdėtinas, mot. g. neapsigirdėtina.
• Skiemenys: ne-ap-si-gir-dė-ti-nų

neapsigirdėtinų

1. tas, dėl kurio reikia neapsigirdėti

Etimologija

<= neapsigirdėti, neapsigirdi, neapsigirdėjo <= ne- + apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---