neapsigirdėję

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsigirdėję (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsigirdėjęs, mot. g. neapsigirdėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigirdėjęs	neapsigirdėję	neapsigirdėjusi, neapsigirdėjus	neapsigirdėjusios	-	neapsigirdėję
kilm.	neapsigirdėjusio	neapsigirdėjusių	neapsigirdėjusios	neapsigirdėjusių	-	-
naud.	neapsigirdėjusiam	neapsigirdėjusiems	neapsigirdėjusiai	neapsigirdėjusioms	-	-
gal.	neapsigirdėjusį	neapsigirdėjusius	neapsigirdėjusią	neapsigirdėjusias	-	-
įnag.	neapsigirdėjusiu	neapsigirdėjusiais	neapsigirdėjusia	neapsigirdėjusiomis	-	-
viet.	neapsigirdėjusiame	neapsigirdėjusiuose	neapsigirdėjusioje	neapsigirdėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigirdėjusysis	neapsigirdėjusieji	neapsigirdėjusioji	neapsigirdėjusiosios	-	-
kilm.	neapsigirdėjusiojo	neapsigirdėjusiųjų	neapsigirdėjusiosios	neapsigirdėjusiųjų	-	-
naud.	neapsigirdėjusiajam	neapsigirdėjusiesiems	neapsigirdėjusiajai	neapsigirdėjusiosioms	-	-
gal.	neapsigirdėjusįjį	neapsigirdėjusiuosius	neapsigirdėjusiąją	neapsigirdėjusiąsias	-	-
įnag.	neapsigirdėjusiuoju	neapsigirdėjusiaisiais	neapsigirdėjusiąja	neapsigirdėjusiosiomis	-	-
viet.	neapsigirdėjusiajame	neapsigirdėjusiuosiuose	neapsigirdėjusiojoje	neapsigirdėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsigirdėjęs, mot. g. neapsigirdėjusi.
• Skiemenys: ne-ap-si-gir-dė-ję

neapsigirdėję

1. tas, kuris neapsigirdėjo

Etimologija

<= neapsigirdėti, neapsigirdi, neapsigirdėjo <= ne- + apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---