neapraginusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapraginusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapraginęs, mot. g. neapraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapraginęs	neapraginę	neapraginusi, neapraginus	neapraginusios	-	neapraginę
kilm.	neapraginusio	neapraginusių	neapraginusios	neapraginusių	-	-
naud.	neapraginusiam	neapraginusiems	neapraginusiai	neapraginusioms	-	-
gal.	neapraginusį	neapraginusius	neapraginusią	neapraginusias	-	-
įnag.	neapraginusiu	neapraginusiais	neapraginusia	neapraginusiomis	-	-
viet.	neapraginusiame	neapraginusiuose	neapraginusioje	neapraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapraginusysis	neapraginusieji	neapraginusioji	neapraginusiosios	-	-
kilm.	neapraginusiojo	neapraginusiųjų	neapraginusiosios	neapraginusiųjų	-	-
naud.	neapraginusiajam	neapraginusiesiems	neapraginusiajai	neapraginusiosioms	-	-
gal.	neapraginusįjį	neapraginusiuosius	neapraginusiąją	neapraginusiąsias	-	-
įnag.	neapraginusiuoju	neapraginusiaisiais	neapraginusiąja	neapraginusiosiomis	-	-
viet.	neapraginusiajame	neapraginusiuosiuose	neapraginusiojoje	neapraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapraginęs, mot. g. neapraginusi.
• Skiemenys: ne-ap-ra-gi-nu-sį

neapraginusį (ret.)

1. tas, kuris neapragino

Etimologija

<= neapraginti, neapragina, neapragino <= ne- + apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---