neapragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neapragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neapragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapragintojas	neapragintojai
kilm.	neapragintojo	neapragintojų
naud.	neapragintojui	neapragintojams
gal.	neapragintoją	neapragintojus
įnag.	neapragintoju	neapragintojais
viet.	neapragintojuje	neapragintojuose
šauksm.	neapragintojau	neapragintojai

• Skiemenys: ne-ap-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neapragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neapragintoja.

neapragintojų (ret.)

1. tas, kuris neapragina

Etimologija

<= neapraginti, neapragina, neapragino <= ne- + apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

neapragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neapragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapragintoja	neapragintojos
kilm.	neapragintojos	neapragintojų
naud.	neapragintojai	neapragintojoms
gal.	neapragintoją	neapragintojas
įnag.	neapragintoja	neapragintojomis
viet.	neapragintojoje	neapragintojose
šauksm.	neapragintoja	neapragintojos

• Skiemenys: ne-ap-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neapragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neapragintojas.

neapragintojų (ret.)

1. ta, kuri neapragina

Etimologija

<= neapraginti, neapragina, neapragino <= ne- + apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---