neapragindavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapragindavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapragindavęs, mot. g. neapragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapragindavęs	neapragindavę	neapragindavusi, neapragindavus	neapragindavusios	-	neapragindavę
kilm.	neapragindavusio	neapragindavusių	neapragindavusios	neapragindavusių	-	-
naud.	neapragindavusiam	neapragindavusiems	neapragindavusiai	neapragindavusioms	-	-
gal.	neapragindavusį	neapragindavusius	neapragindavusią	neapragindavusias	-	-
įnag.	neapragindavusiu	neapragindavusiais	neapragindavusia	neapragindavusiomis	-	-
viet.	neapragindavusiame	neapragindavusiuose	neapragindavusioje	neapragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapragindavusysis	neapragindavusieji	neapragindavusioji	neapragindavusiosios	-	-
kilm.	neapragindavusiojo	neapragindavusiųjų	neapragindavusiosios	neapragindavusiųjų	-	-
naud.	neapragindavusiajam	neapragindavusiesiems	neapragindavusiajai	neapragindavusiosioms	-	-
gal.	neapragindavusįjį	neapragindavusiuosius	neapragindavusiąją	neapragindavusiąsias	-	-
įnag.	neapragindavusiuoju	neapragindavusiaisiais	neapragindavusiąja	neapragindavusiosiomis	-	-
viet.	neapragindavusiajame	neapragindavusiuosiuose	neapragindavusiojoje	neapragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapragindavęs, mot. g. neapragindavusi.
• Skiemenys: ne-ap-ra-gin-da-vu-sį-jį

neapragindavusįjį (ret.)

1. tas, kuris neapragindavo

Etimologija

<= neapraginti, neapragina, neapragino <= ne- + apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---