neapraginanti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapraginanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapraginantis, mot. g. neapraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapraginąs, neapraginantis	neapraginą, neapraginantys	neapraginanti	neapraginančios	-	neapraginą
kilm.	neapraginančio	neapraginančių	neapraginančios	neapraginančių	-	-
naud.	neapraginančiam	neapraginantiems, neapraginantiem	neapraginančiai	neapraginančioms, neapraginančiom	-	-
gal.	neapraginantį	neapraginančius	neapraginančią	neapraginančias	-	-
įnag.	neapraginančiu	neapraginančiais	neapraginančia	neapraginančiomis	-	-
viet.	neapraginančiame, neapraginančiam	neapraginančiuose, neapraginančiuos	neapraginančioje, neapraginančioj	neapraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapraginantysis	neapraginantieji	neapraginančioji	neapraginančiosios	-	-
kilm.	neapraginančiojo	neapraginančiųjų	neapraginančiosios	neapraginančiųjų	-	-
naud.	neapraginančiajam	neapraginantiesiems	neapraginančiajai	neapraginančiosioms	-	-
gal.	neapraginantįjį	neapraginančiuosius	neapraginančiąją	neapraginančiąsias	-	-
įnag.	neapraginančiuoju	neapraginančiaisiais	neapraginančiąja	neapraginančiosiomis	-	-
viet.	neapraginančiajame	neapraginančiuosiuose	neapraginančiojoje	neapraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapraginantis.
• Skiemenys: ne-ap-ra-gi-nan-ti

neapraginanti (ret.)

1. ta, kuri neapragina

Etimologija

<= neapraginti, neapragina, neapragino <= ne- + apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neapraginanti: bendrai

apraginanti (lt)

Vertimai

  neapraginanti: bendrai

---