neapraginamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapraginamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapraginamas, mot. g. neapraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapraginamas	neapraginami	neapraginama	neapraginamos	neapraginama	-
kilm.	neapraginamo	neapraginamų	neapraginamos	neapraginamų	-	-
naud.	neapraginamam	neapraginamiems	neapraginamai	neapraginamoms	-	-
gal.	neapraginamą	neapraginamus	neapraginamą	neapraginamas	-	-
įnag.	neapraginamu	neapraginamais	neapraginama	neapraginamomis	-	-
viet.	neapraginamame	neapraginamuose	neapraginamoje	neapraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapraginamasis	neapraginamieji	neapraginamoji	neapraginamosios	-	-
kilm.	neapraginamojo	neapraginamųjų	neapraginamosios	neapraginamųjų	-	-
naud.	neapraginamajam	neapraginamiesiems	neapraginamajai	neapraginamosioms	-	-
gal.	neapraginamąjį	neapraginamuosius	neapraginamąją	neapraginamąsias	-	-
įnag.	neapraginamuoju	neapraginamaisiais	neapraginamąja	neapraginamosiomis	-	-
viet.	neapraginamajame	neapraginamuosiuose	neapraginamojoje	neapraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapraginamas, mot. g. neapraginama.
• Skiemenys: ne-ap-ra-gi-na-mą-ja

neapraginamąja (ret.)

1. ta, kurią neapragina

Etimologija

<= neapraginti, neapragina, neapragino <= ne- + apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---