neaprašomu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neaprašomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neaprašomas, mot. g. neaprašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neaprašomas	neaprašomi	neaprašoma	neaprašomos	neaprašoma	-
kilm.	neaprašomo	neaprašomų	neaprašomos	neaprašomų	-	-
naud.	neaprašomam	neaprašomiems	neaprašomai	neaprašomoms	-	-
gal.	neaprašomą	neaprašomus	neaprašomą	neaprašomas	-	-
įnag.	neaprašomu	neaprašomais	neaprašoma	neaprašomomis	-	-
viet.	neaprašomame	neaprašomuose	neaprašomoje	neaprašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neaprašomasis	neaprašomieji	neaprašomoji	neaprašomosios	-	-
kilm.	neaprašomojo	neaprašomųjų	neaprašomosios	neaprašomųjų	-	-
naud.	neaprašomajam	neaprašomiesiems	neaprašomajai	neaprašomosioms	-	-
gal.	neaprašomąjį	neaprašomuosius	neaprašomąją	neaprašomąsias	-	-
įnag.	neaprašomuoju	neaprašomaisiais	neaprašomąja	neaprašomosiomis	-	-
viet.	neaprašomajame	neaprašomuosiuose	neaprašomojoje	neaprašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neaprašomas, mot. g. neaprašoma.
• Skiemenys: ne-ap-ra-šo-mu

neaprašomu

1. tas, kurį neaprašo

Etimologija

<= neaprašyti, neaprašo, neaprašė <= ne- + aprašyti, aprašo, aprašė <= ap- + rašyti, rašo, rašė

---