neapmigsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapmigsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmigsiantis, mot. g. neapmigsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmigsiąs, neapmigsiantis	neapmigsią, neapmigsiantys	neapmigsianti	neapmigsiančios	-	neapmigsią
kilm.	neapmigsiančio	neapmigsiančių	neapmigsiančios	neapmigsiančių	-	-
naud.	neapmigsiančiam	neapmigsiantiems, neapmigsiantiem	neapmigsiančiai	neapmigsiančioms, neapmigsiančiom	-	-
gal.	neapmigsiantį	neapmigsiančius	neapmigsiančią	neapmigsiančias	-	-
įnag.	neapmigsiančiu	neapmigsiančiais	neapmigsiančia	neapmigsiančiomis	-	-
viet.	neapmigsiančiame, neapmigsiančiam	neapmigsiančiuose, neapmigsiančiuos	neapmigsiančioje, neapmigsiančioj	neapmigsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmigsiantysis	neapmigsiantieji	neapmigsiančioji	neapmigsiančiosios	-	-
kilm.	neapmigsiančiojo	neapmigsiančiųjų	neapmigsiančiosios	neapmigsiančiųjų	-	-
naud.	neapmigsiančiajam	neapmigsiantiesiems	neapmigsiančiajai	neapmigsiančiosioms	-	-
gal.	neapmigsiantįjį	neapmigsiančiuosius	neapmigsiančiąją	neapmigsiančiąsias	-	-
įnag.	neapmigsiančiuoju	neapmigsiančiaisiais	neapmigsiančiąja	neapmigsiančiosiomis	-	-
viet.	neapmigsiančiajame	neapmigsiančiuosiuose	neapmigsiančiojoje	neapmigsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmigsiantis, mot. g. neapmigsianti.
• Skiemenys: ne-ap-mig-sian-čiu

neapmigsiančiu (ret.)

1. tas, kuris neapmigs

Etimologija

<= neapmigti, neapminga, neapmigo <= ne- + apmigti, apminga, apmigo <= ap- + migti, minga, migo

---