neantrašomųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neantrašomųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neantrašomas, mot. g. neantrašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantrašomas	neantrašomi	neantrašoma	neantrašomos	neantrašoma	-
kilm.	neantrašomo	neantrašomų	neantrašomos	neantrašomų	-	-
naud.	neantrašomam	neantrašomiems	neantrašomai	neantrašomoms	-	-
gal.	neantrašomą	neantrašomus	neantrašomą	neantrašomas	-	-
įnag.	neantrašomu	neantrašomais	neantrašoma	neantrašomomis	-	-
viet.	neantrašomame	neantrašomuose	neantrašomoje	neantrašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantrašomasis	neantrašomieji	neantrašomoji	neantrašomosios	-	-
kilm.	neantrašomojo	neantrašomųjų	neantrašomosios	neantrašomųjų	-	-
naud.	neantrašomajam	neantrašomiesiems	neantrašomajai	neantrašomosioms	-	-
gal.	neantrašomąjį	neantrašomuosius	neantrašomąją	neantrašomąsias	-	-
įnag.	neantrašomuoju	neantrašomaisiais	neantrašomąja	neantrašomosiomis	-	-
viet.	neantrašomajame	neantrašomuosiuose	neantrašomojoje	neantrašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neantrašomas, mot. g. neantrašoma.
• Skiemenys: ne-ant-ra-šo-mų-jų

neantrašomųjų (sen.)

1. tas, kurį neantrašo

Etimologija

<= neantrašyti, neantrašo, neantrašė <= ne- + antrašyti, antrašo, antrašė <= ant- + rašyti, rašo, rašė

---