neantrašančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neantrašančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neantrašantis, mot. g. neantrašanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantrašąs, neantrašantis	neantrašą, neantrašantys	neantrašanti	neantrašančios	-	neantrašą
kilm.	neantrašančio	neantrašančių	neantrašančios	neantrašančių	-	-
naud.	neantrašančiam	neantrašantiems, neantrašantiem	neantrašančiai	neantrašančioms, neantrašančiom	-	-
gal.	neantrašantį	neantrašančius	neantrašančią	neantrašančias	-	-
įnag.	neantrašančiu	neantrašančiais	neantrašančia	neantrašančiomis	-	-
viet.	neantrašančiame, neantrašančiam	neantrašančiuose, neantrašančiuos	neantrašančioje, neantrašančioj	neantrašančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantrašantysis	neantrašantieji	neantrašančioji	neantrašančiosios	-	-
kilm.	neantrašančiojo	neantrašančiųjų	neantrašančiosios	neantrašančiųjų	-	-
naud.	neantrašančiajam	neantrašantiesiems	neantrašančiajai	neantrašančiosioms	-	-
gal.	neantrašantįjį	neantrašančiuosius	neantrašančiąją	neantrašančiąsias	-	-
įnag.	neantrašančiuoju	neantrašančiaisiais	neantrašančiąja	neantrašančiosiomis	-	-
viet.	neantrašančiajame	neantrašančiuosiuose	neantrašančiojoje	neantrašančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neantrašantis, mot. g. neantrašanti.
• Skiemenys: ne-ant-ra-šan-čiuo-ju

neantrašančiuoju (sen.)

1. tas, kuris neantrašo

Etimologija

<= neantrašyti, neantrašo, neantrašė <= ne- + antrašyti, antrašo, antrašė <= ant- + rašyti, rašo, rašė

---