neįvaišinsiančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįvaišinsiančiojo (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvaišinsiantis, mot. g. neįvaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvaišinsiąs, neįvaišinsiantis	neįvaišinsią, neįvaišinsiantys	neįvaišinsianti	neįvaišinsiančios	-	neįvaišinsią
kilm.	neįvaišinsiančio	neįvaišinsiančių	neįvaišinsiančios	neįvaišinsiančių	-	-
naud.	neįvaišinsiančiam	neįvaišinsiantiems, neįvaišinsiantiem	neįvaišinsiančiai	neįvaišinsiančioms, neįvaišinsiančiom	-	-
gal.	neįvaišinsiantį	neįvaišinsiančius	neįvaišinsiančią	neįvaišinsiančias	-	-
įnag.	neįvaišinsiančiu	neįvaišinsiančiais	neįvaišinsiančia	neįvaišinsiančiomis	-	-
viet.	neįvaišinsiančiame, neįvaišinsiančiam	neįvaišinsiančiuose, neįvaišinsiančiuos	neįvaišinsiančioje, neįvaišinsiančioj	neįvaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvaišinsiantysis	neįvaišinsiantieji	neįvaišinsiančioji	neįvaišinsiančiosios	-	-
kilm.	neįvaišinsiančiojo	neįvaišinsiančiųjų	neįvaišinsiančiosios	neįvaišinsiančiųjų	-	-
naud.	neįvaišinsiančiajam	neįvaišinsiantiesiems	neįvaišinsiančiajai	neįvaišinsiančiosioms	-	-
gal.	neįvaišinsiantįjį	neįvaišinsiančiuosius	neįvaišinsiančiąją	neįvaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	neįvaišinsiančiuoju	neįvaišinsiančiaisiais	neįvaišinsiančiąja	neįvaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	neįvaišinsiančiajame	neįvaišinsiančiuosiuose	neįvaišinsiančiojoje	neįvaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįvaišinsiantis, mot. g. neįvaišinsianti.

neįvaišinsiančiojo

1. tas, kuris neįvaišins

Etimologija

<= neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino <= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---