neįvaišinimu

Taip pat žr.: neįvaišinimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįvaišinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįvaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvaišinimas	neįvaišinimai
kilm.	neįvaišinimo	neįvaišinimų
naud.	neįvaišinimui	neįvaišinimams
gal.	neįvaišinimą	neįvaišinimus
įnag.	neįvaišinimu	neįvaišinimais
viet.	neįvaišinime	neįvaišinimuose
šauksm.	neįvaišinime	neįvaišinimai

• žr. pagr. f. neįvaišinimas

neįvaišinimu

1. žr. veiksmas neįvaišinti

Etimologija

<= neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino <= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---