neįvaišindavusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįvaišindavusiojo (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvaišindavęs, mot. g. neįvaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvaišindavęs	neįvaišindavę	neįvaišindavusi, neįvaišindavus	neįvaišindavusios	-	neįvaišindavę
kilm.	neįvaišindavusio	neįvaišindavusių	neįvaišindavusios	neįvaišindavusių	-	-
naud.	neįvaišindavusiam	neįvaišindavusiems	neįvaišindavusiai	neįvaišindavusioms	-	-
gal.	neįvaišindavusį	neįvaišindavusius	neįvaišindavusią	neįvaišindavusias	-	-
įnag.	neįvaišindavusiu	neįvaišindavusiais	neįvaišindavusia	neįvaišindavusiomis	-	-
viet.	neįvaišindavusiame	neįvaišindavusiuose	neįvaišindavusioje	neįvaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvaišindavusysis	neįvaišindavusieji	neįvaišindavusioji	neįvaišindavusiosios	-	-
kilm.	neįvaišindavusiojo	neįvaišindavusiųjų	neįvaišindavusiosios	neįvaišindavusiųjų	-	-
naud.	neįvaišindavusiajam	neįvaišindavusiesiems	neįvaišindavusiajai	neįvaišindavusiosioms	-	-
gal.	neįvaišindavusįjį	neįvaišindavusiuosius	neįvaišindavusiąją	neįvaišindavusiąsias	-	-
įnag.	neįvaišindavusiuoju	neįvaišindavusiaisiais	neįvaišindavusiąja	neįvaišindavusiosiomis	-	-
viet.	neįvaišindavusiajame	neįvaišindavusiuosiuose	neįvaišindavusiojoje	neįvaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįvaišindavęs, mot. g. neįvaišindavusi.

neįvaišindavusiojo

1. tas, kuris neįvaišindavo

Etimologija

<= neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino <= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---