neįtikrintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįtikrintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįtikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrintojas	neįtikrintojai
kilm.	neįtikrintojo	neįtikrintojų
naud.	neįtikrintojui	neįtikrintojams
gal.	neįtikrintoją	neįtikrintojus
įnag.	neįtikrintoju	neįtikrintojais
viet.	neįtikrintojuje	neįtikrintojuose
šauksm.	neįtikrintojau	neįtikrintojai

• Skiemenys: ne-į-tik-rin-to-jų
• žr. pagr. f. neįtikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįtikrintoja.

neįtikrintojų

1. tas, kuris neįtikrina

Etimologija

<= neįtikrinti, neįtikrina, neįtikrino <= ne- + įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---

Daiktavardis

neįtikrintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįtikrintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrintoja	neįtikrintojos
kilm.	neįtikrintojos	neįtikrintojų
naud.	neįtikrintojai	neįtikrintojoms
gal.	neįtikrintoją	neįtikrintojas
įnag.	neįtikrintoja	neįtikrintojomis
viet.	neįtikrintojoje	neįtikrintojose
šauksm.	neįtikrintoja	neįtikrintojos

• Skiemenys: ne-į-tik-rin-to-jų
• žr. pagr. f. neįtikrintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįtikrintojas.

neįtikrintojų

1. ta, kuri neįtikrina

Etimologija

<= neįtikrinti, neįtikrina, neįtikrino <= ne- + įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---