neįtikrintino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikrintino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikrintinas, mot. g. neįtikrintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrintinas	neįtikrintini	neįtikrintina	neįtikrintinos	neįtikrintina	-
kilm.	neįtikrintino	neįtikrintinų	neįtikrintinos	neįtikrintinų	-	-
naud.	neįtikrintinam	neįtikrintiniems	neįtikrintinai	neįtikrintinoms	-	-
gal.	neįtikrintiną	neįtikrintinus	neįtikrintiną	neįtikrintinas	-	-
įnag.	neįtikrintinu	neįtikrintinais	neįtikrintina	neįtikrintinomis	-	-
viet.	neįtikrintiname	neįtikrintinuose	neįtikrintinoje	neįtikrintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrintinasis	neįtikrintinieji	neįtikrintinoji	neįtikrintinosios	-	-
kilm.	neįtikrintinojo	neįtikrintinųjų	neįtikrintinosios	neįtikrintinųjų	-	-
naud.	neįtikrintinajam	neįtikrintiniesiems	neįtikrintinajai	neįtikrintinosioms	-	-
gal.	neįtikrintinąjį	neįtikrintinuosius	neįtikrintinąją	neįtikrintinąsias	-	-
įnag.	neįtikrintinuoju	neįtikrintinaisiais	neįtikrintinąja	neįtikrintinosiomis	-	-
viet.	neįtikrintinajame	neįtikrintinuosiuose	neįtikrintinojoje	neįtikrintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikrintinas, mot. g. neįtikrintina.
• Skiemenys: ne-į-tik-rin-ti-no

neįtikrintino

1. tas, dėl kurio reikia neįtikrinti

Etimologija

<= neįtikrinti, neįtikrina, neįtikrino <= ne- + įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---