neįtikrintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikrintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikrintas, mot. g. neįtikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrintas	neįtikrinti	neįtikrinta	neįtikrintos	neįtikrinta	-
kilm.	neįtikrinto	neįtikrintų	neįtikrintos	neįtikrintų	-	-
naud.	neįtikrintam	neįtikrintiems	neįtikrintai	neįtikrintoms	-	-
gal.	neįtikrintą	neįtikrintus	neįtikrintą	neįtikrintas	-	-
įnag.	neįtikrintu	neįtikrintais	neįtikrinta	neįtikrintomis	-	-
viet.	neįtikrintame	neįtikrintuose	neįtikrintoje	neįtikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrintasis	neįtikrintieji	neįtikrintoji	neįtikrintosios	-	-
kilm.	neįtikrintojo	neįtikrintųjų	neįtikrintosios	neįtikrintųjų	-	-
naud.	neįtikrintajam	neįtikrintiesiems	neįtikrintajai	neįtikrintosioms	-	-
gal.	neįtikrintąjį	neįtikrintuosius	neįtikrintąją	neįtikrintąsias	-	-
įnag.	neįtikrintuoju	neįtikrintaisiais	neįtikrintąja	neįtikrintosiomis	-	-
viet.	neįtikrintajame	neįtikrintuosiuose	neįtikrintojoje	neįtikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikrintas, mot. g. neįtikrinta.
• Skiemenys: ne-į-tik-rin-tų-jų

neįtikrintųjų

1. tas, kurį neįtikrino

Etimologija

<= neįtikrinti, neįtikrina, neįtikrino <= ne- + įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---