neįtikrindavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikrindavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikrindavęs, mot. g. neįtikrindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrindavęs	neįtikrindavę	neįtikrindavusi, neįtikrindavus	neįtikrindavusios	-	neįtikrindavę
kilm.	neįtikrindavusio	neįtikrindavusių	neįtikrindavusios	neįtikrindavusių	-	-
naud.	neįtikrindavusiam	neįtikrindavusiems	neįtikrindavusiai	neįtikrindavusioms	-	-
gal.	neįtikrindavusį	neįtikrindavusius	neįtikrindavusią	neįtikrindavusias	-	-
įnag.	neįtikrindavusiu	neįtikrindavusiais	neįtikrindavusia	neįtikrindavusiomis	-	-
viet.	neįtikrindavusiame	neįtikrindavusiuose	neįtikrindavusioje	neįtikrindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrindavusysis	neįtikrindavusieji	neįtikrindavusioji	neįtikrindavusiosios	-	-
kilm.	neįtikrindavusiojo	neįtikrindavusiųjų	neįtikrindavusiosios	neįtikrindavusiųjų	-	-
naud.	neįtikrindavusiajam	neįtikrindavusiesiems	neįtikrindavusiajai	neįtikrindavusiosioms	-	-
gal.	neįtikrindavusįjį	neįtikrindavusiuosius	neįtikrindavusiąją	neįtikrindavusiąsias	-	-
įnag.	neįtikrindavusiuoju	neįtikrindavusiaisiais	neįtikrindavusiąja	neįtikrindavusiosiomis	-	-
viet.	neįtikrindavusiajame	neįtikrindavusiuosiuose	neįtikrindavusiojoje	neįtikrindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikrindavęs, mot. g. neįtikrindavusi.
• Skiemenys: ne-į-tik-rin-da-vu-sį-jį

neįtikrindavusįjį

1. tas, kuris neįtikrindavo

Etimologija

<= neįtikrinti, neįtikrina, neįtikrino <= ne- + įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---