neįtikrinanti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikrinanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikrinantis, mot. g. neįtikrinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrinąs, neįtikrinantis	neįtikriną, neįtikrinantys	neįtikrinanti	neįtikrinančios	-	neįtikriną
kilm.	neįtikrinančio	neįtikrinančių	neįtikrinančios	neįtikrinančių	-	-
naud.	neįtikrinančiam	neįtikrinantiems, neįtikrinantiem	neįtikrinančiai	neįtikrinančioms, neįtikrinančiom	-	-
gal.	neįtikrinantį	neįtikrinančius	neįtikrinančią	neįtikrinančias	-	-
įnag.	neįtikrinančiu	neįtikrinančiais	neįtikrinančia	neįtikrinančiomis	-	-
viet.	neįtikrinančiame, neįtikrinančiam	neįtikrinančiuose, neįtikrinančiuos	neįtikrinančioje, neįtikrinančioj	neįtikrinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrinantysis	neįtikrinantieji	neįtikrinančioji	neįtikrinančiosios	-	-
kilm.	neįtikrinančiojo	neįtikrinančiųjų	neįtikrinančiosios	neįtikrinančiųjų	-	-
naud.	neįtikrinančiajam	neįtikrinantiesiems	neįtikrinančiajai	neįtikrinančiosioms	-	-
gal.	neįtikrinantįjį	neįtikrinančiuosius	neįtikrinančiąją	neįtikrinančiąsias	-	-
įnag.	neįtikrinančiuoju	neįtikrinančiaisiais	neįtikrinančiąja	neįtikrinančiosiomis	-	-
viet.	neįtikrinančiajame	neįtikrinančiuosiuose	neįtikrinančiojoje	neįtikrinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikrinantis.
• Skiemenys: ne-į-tik-ri-nan-ti

neįtikrinanti

1. ta, kuri neįtikrina

Etimologija

<= neįtikrinti, neįtikrina, neįtikrino <= ne- + įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

Antonimai

    neįtikrinanti: bendrai

įtikrinanti (lt)

Vertimai

  neįtikrinanti: bendrai

---