neįtikrinamiesiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikrinamiesiems (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikrinamas, mot. g. neįtikrinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrinamas	neįtikrinami	neįtikrinama	neįtikrinamos	neįtikrinama	-
kilm.	neįtikrinamo	neįtikrinamų	neįtikrinamos	neįtikrinamų	-	-
naud.	neįtikrinamam	neįtikrinamiems	neįtikrinamai	neįtikrinamoms	-	-
gal.	neįtikrinamą	neįtikrinamus	neįtikrinamą	neįtikrinamas	-	-
įnag.	neįtikrinamu	neįtikrinamais	neįtikrinama	neįtikrinamomis	-	-
viet.	neįtikrinamame	neįtikrinamuose	neįtikrinamoje	neįtikrinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrinamasis	neįtikrinamieji	neįtikrinamoji	neįtikrinamosios	-	-
kilm.	neįtikrinamojo	neįtikrinamųjų	neįtikrinamosios	neįtikrinamųjų	-	-
naud.	neįtikrinamajam	neįtikrinamiesiems	neįtikrinamajai	neįtikrinamosioms	-	-
gal.	neįtikrinamąjį	neįtikrinamuosius	neįtikrinamąją	neįtikrinamąsias	-	-
įnag.	neįtikrinamuoju	neįtikrinamaisiais	neįtikrinamąja	neįtikrinamosiomis	-	-
viet.	neįtikrinamajame	neįtikrinamuosiuose	neįtikrinamojoje	neįtikrinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikrinamas, mot. g. neįtikrinama.
• Skiemenys: ne-į-tik-ri-na-mie-siems

neįtikrinamiesiems

1. tas, kurį neįtikrina

Etimologija

<= neįtikrinti, neįtikrina, neįtikrino <= ne- + įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---