neįtikrinę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikrinę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikrinęs, mot. g. neįtikrinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrinęs	neįtikrinę	neįtikrinusi, neįtikrinus	neįtikrinusios	-	neįtikrinę
kilm.	neįtikrinusio	neįtikrinusių	neįtikrinusios	neįtikrinusių	-	-
naud.	neįtikrinusiam	neįtikrinusiems	neįtikrinusiai	neįtikrinusioms	-	-
gal.	neįtikrinusį	neįtikrinusius	neįtikrinusią	neįtikrinusias	-	-
įnag.	neįtikrinusiu	neįtikrinusiais	neįtikrinusia	neįtikrinusiomis	-	-
viet.	neįtikrinusiame	neįtikrinusiuose	neįtikrinusioje	neįtikrinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrinusysis	neįtikrinusieji	neįtikrinusioji	neįtikrinusiosios	-	-
kilm.	neįtikrinusiojo	neįtikrinusiųjų	neįtikrinusiosios	neįtikrinusiųjų	-	-
naud.	neįtikrinusiajam	neįtikrinusiesiems	neįtikrinusiajai	neįtikrinusiosioms	-	-
gal.	neįtikrinusįjį	neįtikrinusiuosius	neįtikrinusiąją	neįtikrinusiąsias	-	-
įnag.	neįtikrinusiuoju	neįtikrinusiaisiais	neįtikrinusiąja	neįtikrinusiosiomis	-	-
viet.	neįtikrinusiajame	neįtikrinusiuosiuose	neįtikrinusiojoje	neįtikrinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikrinęs, mot. g. neįtikrinusi.
• Skiemenys: ne-į-tik-ri-nę

neįtikrinę

1. tas, kuris neįtikrino

Etimologija

<= neįtikrinti, neįtikrina, neįtikrino <= ne- + įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---