neįtikinusiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikinusiais (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikinęs, mot. g. neįtikinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikinęs	neįtikinę	neįtikinusi, neįtikinus	neįtikinusios	-	neįtikinę
kilm.	neįtikinusio	neįtikinusių	neįtikinusios	neįtikinusių	-	-
naud.	neįtikinusiam	neįtikinusiems	neįtikinusiai	neįtikinusioms	-	-
gal.	neįtikinusį	neįtikinusius	neįtikinusią	neįtikinusias	-	-
įnag.	neįtikinusiu	neįtikinusiais	neįtikinusia	neįtikinusiomis	-	-
viet.	neįtikinusiame	neįtikinusiuose	neįtikinusioje	neįtikinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikinusysis	neįtikinusieji	neįtikinusioji	neįtikinusiosios	-	-
kilm.	neįtikinusiojo	neįtikinusiųjų	neįtikinusiosios	neįtikinusiųjų	-	-
naud.	neįtikinusiajam	neįtikinusiesiems	neįtikinusiajai	neįtikinusiosioms	-	-
gal.	neįtikinusįjį	neįtikinusiuosius	neįtikinusiąją	neįtikinusiąsias	-	-
įnag.	neįtikinusiuoju	neįtikinusiaisiais	neįtikinusiąja	neįtikinusiosiomis	-	-
viet.	neįtikinusiajame	neįtikinusiuosiuose	neįtikinusiojoje	neįtikinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikinęs, mot. g. neįtikinusi.
• Skiemenys: ne-į-ti-ki-nu-siais

neįtikinusiais

1. tas, kuris neįtikino

Etimologija

<= neįtikinti, neįtikina, neįtikino <= ne- + įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---