neįtikintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikintas, mot. g. neįtikinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikintas	neįtikinti	neįtikinta	neįtikintos	neįtikinta	-
kilm.	neįtikinto	neįtikintų	neįtikintos	neįtikintų	-	-
naud.	neįtikintam	neįtikintiems	neįtikintai	neįtikintoms	-	-
gal.	neįtikintą	neįtikintus	neįtikintą	neįtikintas	-	-
įnag.	neįtikintu	neįtikintais	neįtikinta	neįtikintomis	-	-
viet.	neįtikintame	neįtikintuose	neįtikintoje	neįtikintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikintasis	neįtikintieji	neįtikintoji	neįtikintosios	-	-
kilm.	neįtikintojo	neįtikintųjų	neįtikintosios	neįtikintųjų	-	-
naud.	neįtikintajam	neįtikintiesiems	neįtikintajai	neįtikintosioms	-	-
gal.	neįtikintąjį	neįtikintuosius	neįtikintąją	neįtikintąsias	-	-
įnag.	neįtikintuoju	neįtikintaisiais	neįtikintąja	neįtikintosiomis	-	-
viet.	neįtikintajame	neįtikintuosiuose	neįtikintojoje	neįtikintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikintas, mot. g. neįtikinta.
• Skiemenys: ne-į-ti-kin-tu

neįtikintu

1. tas, kurį neįtikino

Etimologija

<= neįtikinti, neįtikina, neįtikino <= ne- + įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---