neįtikintinuosius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikintinuosius (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikintinas, mot. g. neįtikintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikintinas	neįtikintini	neįtikintina	neįtikintinos	neįtikintina	-
kilm.	neįtikintino	neįtikintinų	neįtikintinos	neįtikintinų	-	-
naud.	neįtikintinam	neįtikintiniems	neįtikintinai	neįtikintinoms	-	-
gal.	neįtikintiną	neįtikintinus	neįtikintiną	neįtikintinas	-	-
įnag.	neįtikintinu	neįtikintinais	neįtikintina	neįtikintinomis	-	-
viet.	neįtikintiname	neįtikintinuose	neįtikintinoje	neįtikintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikintinasis	neįtikintinieji	neįtikintinoji	neįtikintinosios	-	-
kilm.	neįtikintinojo	neįtikintinųjų	neįtikintinosios	neįtikintinųjų	-	-
naud.	neįtikintinajam	neįtikintiniesiems	neįtikintinajai	neįtikintinosioms	-	-
gal.	neįtikintinąjį	neįtikintinuosius	neįtikintinąją	neįtikintinąsias	-	-
įnag.	neįtikintinuoju	neįtikintinaisiais	neįtikintinąja	neįtikintinosiomis	-	-
viet.	neįtikintinajame	neįtikintinuosiuose	neįtikintinojoje	neįtikintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikintinas, mot. g. neįtikintina.
• Skiemenys: ne-į-ti-kin-ti-nuo-sius

neįtikintinuosius

1. tas, dėl kurio reikia neįtikinti

Etimologija

<= neįtikinti, neįtikina, neįtikino <= ne- + įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---