neįtikinantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikinantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikinantis, mot. g. neįtikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikinąs, neįtikinantis	neįtikiną, neįtikinantys	neįtikinanti	neįtikinančios	-	neįtikiną
kilm.	neįtikinančio	neįtikinančių	neįtikinančios	neįtikinančių	-	-
naud.	neįtikinančiam	neįtikinantiems, neįtikinantiem	neįtikinančiai	neįtikinančioms, neįtikinančiom	-	-
gal.	neįtikinantį	neįtikinančius	neįtikinančią	neįtikinančias	-	-
įnag.	neįtikinančiu	neįtikinančiais	neįtikinančia	neįtikinančiomis	-	-
viet.	neįtikinančiame, neįtikinančiam	neįtikinančiuose, neįtikinančiuos	neįtikinančioje, neįtikinančioj	neįtikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikinantysis	neįtikinantieji	neįtikinančioji	neįtikinančiosios	-	-
kilm.	neįtikinančiojo	neįtikinančiųjų	neįtikinančiosios	neįtikinančiųjų	-	-
naud.	neįtikinančiajam	neįtikinantiesiems	neįtikinančiajai	neįtikinančiosioms	-	-
gal.	neįtikinantįjį	neįtikinančiuosius	neįtikinančiąją	neįtikinančiąsias	-	-
įnag.	neįtikinančiuoju	neįtikinančiaisiais	neįtikinančiąja	neįtikinančiosiomis	-	-
viet.	neįtikinančiajame	neįtikinančiuosiuose	neįtikinančiojoje	neįtikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikinantis, mot. g. neįtikinanti.
• Skiemenys: ne-į-ti-ki-nan-tiem

neįtikinantiem

1. tas, kuris neįtikina

Etimologija

<= neįtikinti, neįtikina, neįtikino <= ne- + įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---