neįskaitę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįskaitę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįskaitęs, mot. g. neįskaičiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskaitęs	neįskaitę	neįskaičiusi, neįskaičius	neįskaičiusios	-	neįskaitę
kilm.	neįskaičiusio	neįskaičiusių	neįskaičiusios	neįskaičiusių	-	-
naud.	neįskaičiusiam	neįskaičiusiems	neįskaičiusiai	neįskaičiusioms	-	-
gal.	neįskaičiusį	neįskaičiusius	neįskaičiusią	neįskaičiusias	-	-
įnag.	neįskaičiusiu	neįskaičiusiais	neįskaičiusia	neįskaičiusiomis	-	-
viet.	neįskaičiusiame	neįskaičiusiuose	neįskaičiusioje	neįskaičiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskaičiusysis	neįskaičiusieji	neįskaičiusioji	neįskaičiusiosios	-	-
kilm.	neįskaičiusiojo	neįskaičiusiųjų	neįskaičiusiosios	neįskaičiusiųjų	-	-
naud.	neįskaičiusiajam	neįskaičiusiesiems	neįskaičiusiajai	neįskaičiusiosioms	-	-
gal.	neįskaičiusįjį	neįskaičiusiuosius	neįskaičiusiąją	neįskaičiusiąsias	-	-
įnag.	neįskaičiusiuoju	neįskaičiusiaisiais	neįskaičiusiąja	neįskaičiusiosiomis	-	-
viet.	neįskaičiusiajame	neįskaičiusiuosiuose	neįskaičiusiojoje	neįskaičiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįskaitęs, mot. g. neįskaičiusi.
• Skiemenys: ne-į-skai-tę

neįskaitę

1. tas, kuris neįskaitė

Etimologija

<= neįskaityti, neįskaito, neįskaitė <= ne- + įskaityti, įskaito, įskaitė <= į- + skaityti, skaito, skaitė

---