neįsitikrintoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsitikrintoji (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsitikrintas, mot. g. neįsitikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikrintas	neįsitikrinti	neįsitikrinta	neįsitikrintos	neįsitikrinta	-
kilm.	neįsitikrinto	neįsitikrintų	neįsitikrintos	neįsitikrintų	-	-
naud.	neįsitikrintam	neįsitikrintiems	neįsitikrintai	neįsitikrintoms	-	-
gal.	neįsitikrintą	neįsitikrintus	neįsitikrintą	neįsitikrintas	-	-
įnag.	neįsitikrintu	neįsitikrintais	neįsitikrinta	neįsitikrintomis	-	-
viet.	neįsitikrintame	neįsitikrintuose	neįsitikrintoje	neįsitikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikrintasis	neįsitikrintieji	neįsitikrintoji	neįsitikrintosios	-	-
kilm.	neįsitikrintojo	neįsitikrintųjų	neįsitikrintosios	neįsitikrintųjų	-	-
naud.	neįsitikrintajam	neįsitikrintiesiems	neįsitikrintajai	neįsitikrintosioms	-	-
gal.	neįsitikrintąjį	neįsitikrintuosius	neįsitikrintąją	neįsitikrintąsias	-	-
įnag.	neįsitikrintuoju	neįsitikrintaisiais	neįsitikrintąja	neįsitikrintosiomis	-	-
viet.	neįsitikrintajame	neįsitikrintuosiuose	neįsitikrintojoje	neįsitikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsitikrintas, mot. g. neįsitikrinta.
• Skiemenys: ne-į-si-tik-rin-to-ji

neįsitikrintoji

1. ta, kurią neįsitikrino

Etimologija

<= neįsitikrinti, neįsitikrina, neįsitikrino <= ne- + įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---