neįsitikrintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįsitikrintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsitikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikrintojas	neįsitikrintojai
kilm.	neįsitikrintojo	neįsitikrintojų
naud.	neįsitikrintojui	neįsitikrintojams
gal.	neįsitikrintoją	neįsitikrintojus
įnag.	neįsitikrintoju	neįsitikrintojais
viet.	neįsitikrintojuje	neįsitikrintojuose
šauksm.	neįsitikrintojau	neįsitikrintojai

• Skiemenys: ne-į-si-tik-rin-to-jų
• žr. pagr. f. neįsitikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįsitikrintoja.

neįsitikrintojų

1. tas, kuris neįsitikrina

Etimologija

<= neįsitikrinti, neįsitikrina, neįsitikrino <= ne- + įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---

Daiktavardis

neįsitikrintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsitikrintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikrintoja	neįsitikrintojos
kilm.	neįsitikrintojos	neįsitikrintojų
naud.	neįsitikrintojai	neįsitikrintojoms
gal.	neįsitikrintoją	neįsitikrintojas
įnag.	neįsitikrintoja	neįsitikrintojomis
viet.	neįsitikrintojoje	neįsitikrintojose
šauksm.	neįsitikrintoja	neįsitikrintojos

• Skiemenys: ne-į-si-tik-rin-to-jų
• žr. pagr. f. neįsitikrintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįsitikrintojas.

neįsitikrintojų

1. ta, kuri neįsitikrina

Etimologija

<= neįsitikrinti, neįsitikrina, neįsitikrino <= ne- + įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---