neįsitikrintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsitikrintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsitikrintinas, mot. g. neįsitikrintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikrintinas	neįsitikrintini	neįsitikrintina	neįsitikrintinos	neįsitikrintina	-
kilm.	neįsitikrintino	neįsitikrintinų	neįsitikrintinos	neįsitikrintinų	-	-
naud.	neįsitikrintinam	neįsitikrintiniems	neįsitikrintinai	neįsitikrintinoms	-	-
gal.	neįsitikrintiną	neįsitikrintinus	neįsitikrintiną	neįsitikrintinas	-	-
įnag.	neįsitikrintinu	neįsitikrintinais	neįsitikrintina	neįsitikrintinomis	-	-
viet.	neįsitikrintiname	neįsitikrintinuose	neįsitikrintinoje	neįsitikrintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikrintinasis	neįsitikrintinieji	neįsitikrintinoji	neįsitikrintinosios	-	-
kilm.	neįsitikrintinojo	neįsitikrintinųjų	neįsitikrintinosios	neįsitikrintinųjų	-	-
naud.	neįsitikrintinajam	neįsitikrintiniesiems	neįsitikrintinajai	neįsitikrintinosioms	-	-
gal.	neįsitikrintinąjį	neįsitikrintinuosius	neįsitikrintinąją	neįsitikrintinąsias	-	-
įnag.	neįsitikrintinuoju	neįsitikrintinaisiais	neįsitikrintinąja	neįsitikrintinosiomis	-	-
viet.	neįsitikrintinajame	neįsitikrintinuosiuose	neįsitikrintinojoje	neįsitikrintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsitikrintinas, mot. g. neįsitikrintina.
• Skiemenys: ne-į-si-tik-rin-ti-nų

neįsitikrintinų

1. tas, dėl kurio reikia neįsitikrinti

Etimologija

<= neįsitikrinti, neįsitikrina, neįsitikrino <= ne- + įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---