neįsitikrinamąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsitikrinamąjį (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsitikrinamas, mot. g. neįsitikrinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikrinamas	neįsitikrinami	neįsitikrinama	neįsitikrinamos	neįsitikrinama	-
kilm.	neįsitikrinamo	neįsitikrinamų	neįsitikrinamos	neįsitikrinamų	-	-
naud.	neįsitikrinamam	neįsitikrinamiems	neįsitikrinamai	neįsitikrinamoms	-	-
gal.	neįsitikrinamą	neįsitikrinamus	neįsitikrinamą	neįsitikrinamas	-	-
įnag.	neįsitikrinamu	neįsitikrinamais	neįsitikrinama	neįsitikrinamomis	-	-
viet.	neįsitikrinamame	neįsitikrinamuose	neįsitikrinamoje	neįsitikrinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikrinamasis	neįsitikrinamieji	neįsitikrinamoji	neįsitikrinamosios	-	-
kilm.	neįsitikrinamojo	neįsitikrinamųjų	neįsitikrinamosios	neįsitikrinamųjų	-	-
naud.	neįsitikrinamajam	neįsitikrinamiesiems	neįsitikrinamajai	neįsitikrinamosioms	-	-
gal.	neįsitikrinamąjį	neįsitikrinamuosius	neįsitikrinamąją	neįsitikrinamąsias	-	-
įnag.	neįsitikrinamuoju	neįsitikrinamaisiais	neįsitikrinamąja	neįsitikrinamosiomis	-	-
viet.	neįsitikrinamajame	neįsitikrinamuosiuose	neįsitikrinamojoje	neįsitikrinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsitikrinamas, mot. g. neįsitikrinama.
• Skiemenys: ne-į-si-tik-ri-na-mą-jį

neįsitikrinamąjį

1. tas, kurį neįsitikrina

Etimologija

<= neįsitikrinti, neįsitikrina, neįsitikrino <= ne- + įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---