neįsitikintuosius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsitikintuosius (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsitikintas, mot. g. neįsitikinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikintas	neįsitikinti	neįsitikinta	neįsitikintos	neįsitikinta	-
kilm.	neįsitikinto	neįsitikintų	neįsitikintos	neįsitikintų	-	-
naud.	neįsitikintam	neįsitikintiems	neįsitikintai	neįsitikintoms	-	-
gal.	neįsitikintą	neįsitikintus	neįsitikintą	neįsitikintas	-	-
įnag.	neįsitikintu	neįsitikintais	neįsitikinta	neįsitikintomis	-	-
viet.	neįsitikintame	neįsitikintuose	neįsitikintoje	neįsitikintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikintasis	neįsitikintieji	neįsitikintoji	neįsitikintosios	-	-
kilm.	neįsitikintojo	neįsitikintųjų	neįsitikintosios	neįsitikintųjų	-	-
naud.	neįsitikintajam	neįsitikintiesiems	neįsitikintajai	neįsitikintosioms	-	-
gal.	neįsitikintąjį	neįsitikintuosius	neįsitikintąją	neįsitikintąsias	-	-
įnag.	neįsitikintuoju	neįsitikintaisiais	neįsitikintąja	neįsitikintosiomis	-	-
viet.	neįsitikintajame	neįsitikintuosiuose	neįsitikintojoje	neįsitikintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsitikintas, mot. g. neįsitikinta.
• Skiemenys: ne-į-si-ti-kin-tuo-sius

neįsitikintuosius

1. tas, kurį neįsitikino

Etimologija

<= neįsitikinti, neįsitikina, neįsitikino <= ne- + įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---