neįsitikinsimuosiuose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsitikinsimuosiuose (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsitikinsimas, mot. g. neįsitikinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikinsimas	neįsitikinsimi	neįsitikinsima	neįsitikinsimos	neįsitikinsima	-
kilm.	neįsitikinsimo	neįsitikinsimų	neįsitikinsimos	neįsitikinsimų	-	-
naud.	neįsitikinsimam	neįsitikinsimiems	neįsitikinsimai	neįsitikinsimoms	-	-
gal.	neįsitikinsimą	neįsitikinsimus	neįsitikinsimą	neįsitikinsimas	-	-
įnag.	neįsitikinsimu	neįsitikinsimais	neįsitikinsima	neįsitikinsimomis	-	-
viet.	neįsitikinsimame	neįsitikinsimuose	neįsitikinsimoje	neįsitikinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikinsimasis	neįsitikinsimieji	neįsitikinsimoji	neįsitikinsimosios	-	-
kilm.	neįsitikinsimojo	neįsitikinsimųjų	neįsitikinsimosios	neįsitikinsimųjų	-	-
naud.	neįsitikinsimajam	neįsitikinsimiesiems	neįsitikinsimajai	neįsitikinsimosioms	-	-
gal.	neįsitikinsimąjį	neįsitikinsimuosius	neįsitikinsimąją	neįsitikinsimąsias	-	-
įnag.	neįsitikinsimuoju	neįsitikinsimaisiais	neįsitikinsimąja	neįsitikinsimosiomis	-	-
viet.	neįsitikinsimajame	neįsitikinsimuosiuose	neįsitikinsimojoje	neįsitikinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsitikinsimas, mot. g. neįsitikinsima.
• Skiemenys: ne-į-si-ti-kin-si-muo-siuo-se

neįsitikinsimuosiuose

1. tas, kurį neįsitikins

Etimologija

<= neįsitikinti, neįsitikina, neįsitikino <= ne- + įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---