neįsitikinsiančiąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsitikinsiančiąją (būs. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsitikinsiantis, mot. g. neįsitikinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikinsiąs, neįsitikinsiantis	neįsitikinsią, neįsitikinsiantys	neįsitikinsianti	neįsitikinsiančios	-	neįsitikinsią
kilm.	neįsitikinsiančio	neįsitikinsiančių	neįsitikinsiančios	neįsitikinsiančių	-	-
naud.	neįsitikinsiančiam	neįsitikinsiantiems, neįsitikinsiantiem	neįsitikinsiančiai	neįsitikinsiančioms, neįsitikinsiančiom	-	-
gal.	neįsitikinsiantį	neįsitikinsiančius	neįsitikinsiančią	neįsitikinsiančias	-	-
įnag.	neįsitikinsiančiu	neįsitikinsiančiais	neįsitikinsiančia	neįsitikinsiančiomis	-	-
viet.	neįsitikinsiančiame, neįsitikinsiančiam	neįsitikinsiančiuose, neįsitikinsiančiuos	neįsitikinsiančioje, neįsitikinsiančioj	neįsitikinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikinsiantysis	neįsitikinsiantieji	neįsitikinsiančioji	neįsitikinsiančiosios	-	-
kilm.	neįsitikinsiančiojo	neįsitikinsiančiųjų	neįsitikinsiančiosios	neįsitikinsiančiųjų	-	-
naud.	neįsitikinsiančiajam	neįsitikinsiantiesiems	neįsitikinsiančiajai	neįsitikinsiančiosioms	-	-
gal.	neįsitikinsiantįjį	neįsitikinsiančiuosius	neįsitikinsiančiąją	neįsitikinsiančiąsias	-	-
įnag.	neįsitikinsiančiuoju	neįsitikinsiančiaisiais	neįsitikinsiančiąja	neįsitikinsiančiosiomis	-	-
viet.	neįsitikinsiančiajame	neįsitikinsiančiuosiuose	neįsitikinsiančiojoje	neįsitikinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsitikinsiantis, mot. g. neįsitikinsianti.
• Skiemenys: ne-į-si-ti-kin-sian-čią-ją

neįsitikinsiančiąją

1. ta, kuri neįsitikins

Etimologija

<= neįsitikinti, neįsitikina, neįsitikino <= ne- + įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---